Suslėgtų gamtinių dujų (CNG) gamybos, saugojimo ir išdavimo įrangos įsigijimas

Suslėgtųgamtinių dujų (CNG)gamybos,saugojimo ir išdavimo įrangos įsigijimasUAB „SG dujos Holding“ įgyvendina projektą „Viešos prieigos CNG, LNG, biometano ir vandenilio infrastruktūros sukūrimas“ (KK-AM-S01-0008) pagal Klimato kaitos programos priemonę „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“ ir skelbia viešajį pirkimą:„Suslėgtųgamtinių dujų (CNG)gamybos,saugojimo ir išdavimo įrangos įsigijimas“Vokai su pasiūlymais turi būti teikiami (paštu arba atvykus) iki 2022-09-09 14.00 val. (Lietuvos laiku) buveinės adresu UAB „SG dujos Holding“ J. Savickio g. 21-7, LT-01108 VilniusPirkimo sąlygos:Suslėgtų gamtinių dujų (CNG) gamybos, saugojimo ir išdavimo įrangos įsigijimasKilus klausimams prašome kreiptisinfo@sgdujos.ltKviečiame teikti pasiūlymus.

Skaityti
Suslėgtų gamtinių dujų (CNG) gamybos, saugojimo ir išdavimo įrangos įsigijimas
Biometaną planuojama išgauti ir Lietuvoje – aplinkai draugiško kuro jėgainė kils prie Panevėžio

Biometaną planuojama išgauti ir Lietuvoje – aplinkai draugiško kuro jėgainė kils prie Panevėžio

Kol kas visas Lietuvoje naudojamas biometanas yra importuojamas iš užsienio šalių tarptautinių sertifikatų keliu ir Lietuvoje negaminamas. Vis dėlto artimiausiais metais situacija turėtų smarkiai pasikeisti – viena pirmųjų biometano dujų gamybos jėgainių iki 2023 m. turėtų iškilti prie Panevėžio, Šilagalyje, netoli magistralės „Via Baltica“. Biometanas bus saugiai gaminamas iš vietos žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ biologiškai skaidžių atliekų – gyvulių mėšlo ir žemės ūkio bei kitų  organinės kilmės atliekų. Į jėgainės statybas ir infrastruktūros sutvarkymą planuojama investuoti 4 mln. EUR.Pagamintas biometanas atitiks Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus biodegalų tvarumo kriterijus ir galės būti perduodamas kartu su gamtinėmis dujomis į Lietuvos dujotiekio tinklus. Kasmet planuojama pagaminti daugiau nei 2 mln. kubinių metrų biometano, kuris galėtų būti perduodamas gamtinių dujų dujotiekiu bei naudojamas kaip degalai dujiniam transportui.Projekto iniciatoriai – ekologiškų degalų transportui skatinimo startuolis „Dvire“, maisto atliekų perdirbimo bendrovė „Horeca Sprendimai“, žemės ūkio bendrovė „Šilagalis“, gamtinių dujų (metano), biometano ir vandenilio infrastruktūros transportui sistemų kūrėjai – bendrovė „SG dujos“. Jėgainės projekto įgyvendinimui įkurta bendrovė „Engerta“.Pasak Mariaus Čižo, startuolio „Dvire“ vadovo, biometano jėgainės atsiradimas bus svarbus faktorius reikšmingai mažinti taršą keliuose, nes transporto parkams atsivers galimybė naudoti aplinką beveik neteršiančius degalus. „Skatinsime metanu ir biometanu varomo transporto naudojimą, nes artimiausiais metais tai bus pats greičiausias kelias pervežimų bendrovėms pertvarkyti savo parkus ir reikšmingai sumažinti CO2 emisijas, o vėliau imti plačiau naudoti  vandenilį ir elektrą, išgaunamus iš saulės, vėjo ir perdirbtų atliekų“, – sako M. Čižas.Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje yra numatyta, kad iki 2030 metų 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kuriai priskiriamas ir biometanas.Kaip teigia M. Čižas, Europos Sąjungoje šiuo metu dedamos didelės pastangos iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralią ekonomiką, skatinti alternatyviųjų atsinaujinančių degalų – biometano, vandenilio ir elektros panaudojimą kiekvienoje šalyje narėje.Pasak bendrovių „Engerta“ ir „Horeca Sprendimai“ vadovo Vytauto Keršio, nors Lietuvoje yra veikiančių biodujų jėgainių, kuriose iš biologiškai skaidžių atliekų yra gaminamos biodujos, o vėliau – elektros ir šilumos energija, tačiau nei viena iš jų negamina biometano, kuris galėtų būti panaudotas kaip tvari energija transportui, pramonei ir buitiniams vartotojams. „Planuojame pastatyti modernią, naujausių technologijų jėgainę, kuri reikšmingai prisidės ir prie tvaraus kuro plėtros, ir švaresnės aplinkos. Biometano jėgainė praktiškai neturės jokių gamybos proceso atliekų – perdirbamos žemės ūkio atliekos, gyvulių mėšlas virs ekologiškomis dujomis, o likusi biomasės dalis virs substratu, laikomu aukštos kokybės ir daug azoto turinčia trąša, kurią bus galima panaudoti tręšti pasėliams“, – sako V. Keršys.Vienas iš „Engerta“ akcininkų, ir pagrindinės žaliavos jėgainei tiekėjos – žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ vadovas Gražvydas Stankūnas atkreipia dėmesį, kad biometano jėgainė išspręs įsisenėjusią problemą, kur dėti bendrovės organines atliekas – gyvulių mėšlą, srutas bei kitas atliekas. „Naujosios partnerystės dėka tapsime gerokai modernesniu ūkiu – biometano jėgainė iš esmės išspręs ne tik nuo dabar atvirose saugyklose laikomo mėšlo sklindančio kvapo problemą, kuriuo skundžiasi vietos bendruomenė, tačiau tuo pačiu jėgainė užtikrins ekologiškas trąšas mūsų bendrovės pasėliams. Be to, pagerės infrastruktūra, bus sukurta naujų darbo vietų, gerokai sumažės triukšmingumas. Visa veikla bus vykdoma jau esančioje bendrovės teritorijoje ir besiribojančiame sklype laikantis visų sanitarinių ir aplinkos apsaugos reikalavimų“, – sako G. Stankūnas.Pasak vieno iš projekto iniciatorių – „SG dujos“ vadovo Virginijaus Korsako – pirmosios biometano jėgainės vieta numatyta neatsitiktinai. „Jau prieš kelis metus numatėme, kad viena pirmųjų Lietuvoje suskystintų gamtinių dujų pildymo stočių transportui bus įrengta prie Panevėžio – vieno svarbiausių Lietuvos transporto mazgų. Lietuvai nusistačius ambicingus planus dėl klimato kaitos mažinimo ir šiemet patvirtinus Alternatyvių degalų įstatymą, skatinantį atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, nusprendėme žvelgti plačiau ir ieškoti galimybių užuot importavus, išgauti biometaną Lietuvoje. Tikimės, kad greta Panevėžio susiformuos  degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių centras – turėsime ne tik suslėgtų ir suskystintų gamtinių dujų pildymo stotį transportui, bet šalia ir modernią biometano jėgainę, tiekiančią žaliavą mūsų stočiai ir miestui bei paversiančią kaimynystėje esančios žemės ūkio bendrovės atliekas galbūt pirmuoju Lietuvoje išgaunamu ir dujotiekiu perduodamu biometanu“, – sako V. Korsakas.

DVIRE pristato žaliojo vandenilio panaudojimo galimybes

DVIRE pristato žaliojo vandenilio panaudojimo galimybes

Laidoje #InovacijųDNR pristatėme žaliojo vandenilio panaudojimo galimybes kartu su metano ir biometano dujomis kaip kurą transportui. Jau šiandien šį ekologišką kurą naudoja net trijų Lietuvos miestų keleivius vežantys autobusai. Kviečiame žiūrėti https://youtu.be/_u6n34_eTR8?t=1971

Gamtinės dujos ar dyzelinas: Europoje svarstyklės krypsta ekologiškumo link

Gamtinės dujos ar dyzelinas: Europoje svarstyklės krypsta ekologiškumo link

Nors dyzelinių lengvųjų automobilių paklausa Europoje nuosekliai smunka dėl apmokestinimo už taršą bei didėjančios alternatyvų pasiūlos, sunkiojo transporto pardavimą veikia kita logika. Ypač tai pasakytina apie ilgomis distancijomis krovinius vežančius vilkikus, kuriems ilgą laiką, be dyzelino, nebuvo matomos jokios kitos efektyvios išeitys.Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais daugiausia – 41,1 proc. – energijos sunaudojo transporto sektorius, o didžiausią jos dalį sukūrė kelių transporto dyzelinas (1,67 mln. tonų), kuris sudarė 82,9 proc. visų važiuojant panaudotų degalų. Vis dėlto nepaisydama tokių skaičių, Europa neišvengiamai juda alternatyvia energija varomų automobilių (net ir sunkiojo transporto) link.„Iveco“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalyse Ernestas Jakubonis sako, kad perversmas ne tik neįvyks per kelerius metus, bet net ir šio dešimtmečio tikslai bus nelengvas iššūkis. „Norėdami iš taško A (dabarties) patekti į tašką C (nulinių emisijų transportą), pakeliui neišvengiamai turime pereiti tarpinį tašką B, kol atsiras tikrai efektyvių, įperkamų ir veikiančių taško C sprendimų. Net ir sukūrus gerą technologiją dar būtini pajėgumai gaminti tiek, kiek reikia elektra varomų sunkvežimių, kad pasiektume iki 2030-ųjų Europos Sąjungos užsibrėžtus rodiklius beveik trečdaliu mažinti transporto CO2 išmetimą“, – pažymi E. Jakubonis.Jau dabar veikianti išeitisEuropos Komisijos strategijoje užsibrėžta iki 2025 m. sunkiojo ir lengvojo komercinio transporto CO2 išmetimą mažinti 15 proc., o iki 2030 m. – 30 proc. Nuo 2025 m. CO2 tikslo nesilaikymas bus apmokestinamas papildomais mokesčiais. Skaičiuojama, kad šį dešimtmetį toks tikslas Europai leistų išvengti 54 milijonų tonų CO2 emisijos, tai reikštų apie 25 tūkst. degalams sutaupytų eurų per pirmuosius penkerius metus, nusipirkus naują sunkvežimį 2025 metais, ir apie 55 tūkst. – įsigijus 2030-aisiais. Politikos gairių pristatyme EK pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo siekianti dar ambicingesnių tikslų – iki 2030 metų mažinti CO2 emisijas bent perpus.Anot E. Jakubonio, dėl šių priežasčių rinkos dalyvių žvilgsniai vis dažniau krypsta į suslėgtomis (SGD) arba suskystintomis (SkGD) gamtinėmis bei biodujomis varomą transportą, kuris yra jau dabar prieinama ekologiškesnė alternatyva. „SkGD varomų vilkikų, palyginti su dyzeliniais analogais, tarša kietosiomis dalelėmis mažėja iki 95 proc., o naudojant biometaną lygiai tiek pat sumažinama ir CO2 emisija. Palyginti abu, dujinis vilkikas neturi techniškai silpnesnių vietų ir gali nuvažiuoti panašius atstumus“, – teigia specialistas.Dujinių vilkikų parką didins trigubaiDujinius vilkikus naudojančių bendrovių jau yra ir mūsų šalyje. Viena didžiausių Lietuvoje logistikos kompanijų „Vlantana“ šiuo metu savo parke turi 15 SkGD varomų vilkikų „Iveco S-Way NP“ ir vien šiemet planuoja šį skaičių didinti daugiau nei tris kartus. Be to, įmonė numatė savo teritorijoje greta Klaipėdos, ties pagrindine šalies automagistrale A1, įrengti SkGD ir SKD pildymo stotį.Anot bendrovės generalinio direktoriaus Tomo Stonio, pirmasis ekologiškais degalais varomas nuosavas įmonės vilkikas į suplanuotą maršrutą išvyko 2020 m. rudenį, o šiuo metu visi 15 SkGD varomų vilkikų darbuojasi Centrinėje Europoje, kurioje plačiai išvystytas reikalingų degalinių tinklas.„Vystydami logistikos verslą itin daug dėmesio skiriame tvariems bei aplinką tausojantiems sprendimams. Šiais degalais varomų vilkikų varikliai pasižymi mažiausiu poveikiu aplinkai, todėl tiek mes patys, vykdydami veiklą, tiek ir mūsų klientai prisidės prie taršos aplinkai mažinimo, juk jų prekės bus gabenamos ekologiškiau ir mažiau teršiant aplinką“, – sako T. Stonys. Jis pažymi, kad SkGD varomų vilkikų vaidmuo itin svarbus, nes klimatui neutralios ekonomikos kūrimo kontekste plėsdama savo parką tokiu transportu įmonė siekia prisidėti prie ilgalaikių ES tikslų įgyvendinimo.E. Jakubonio teigimu, į SkGD varomus vilkikus bendrovės investuoja ir dėl klientų prašymų. „Tai ypač pasakytina apie Vakarų Europos bendroves, kurios prašo jų prekes vežti netaršiu transportu. Dažniausiai tokios įmonės į savo veiklos strategiją įtraukia aiškiai apibrėžtus tvarumo tikslus, todėl gan preciziškai žiūri ir į pasirenkamų partnerių veiklą, formuluoja jiems atitinkamus reikalavimus“, – pastebi „Iveco“ atstovas. Tiesa, kol kas Lietuvos įmonės SkGD varomus vilkikus įdarbina ne namuose, o ten, kur geriau išvystyta infrastruktūra. Tačiau situacija gerėja ir Baltijos šalyse, kuriose vien per artimiausius kelerius metus numatyta atidaryti iki 10 naujų SkGD ir SGD stotelių.Pokyčius skatins reguliacinė aplinkaSvarbus skatinantis faktorius Lietuvoje netrukus taps ir reguliacinė aplinka bei jos poveikis vienam svarbiausių sunkiojo transporto kriterijų – eksploatavimo kaštams. Krovinių vežėjus pereiti prie biodujomis varomo transporto skatinančio startuolio „Dvire“ vadovas Marius Čižas sako, kad jau dabar svariausias finansinis gamtinių dujų naudojimo privalumas yra šiek tiek mažesnės sąnaudos ir apie penktadaliu mažesnė jų kaina, palyginti su dyzelinu.Ateityje degalų kainų skirtumas gali dar labiau išaugti dujų naudai dėl Lietuvos įsipareigojimų mažinti taršą įvairiapusiškai, transporto – taip pat, skatinant rinktis alternatyvius degalus. Skatinamosios politikos vaisius ne vienas logistikos rinkos dalyvis jau intensyviai raško Vokietijoje, kuri atleido SkGD varomus vilkikus nuo kelių mokesčio. Pagal tokio vilkiko ridą vien tik per metus ši lengvata leidžia sutaupyti nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių eurų, beveik išlygindama įsigijimo kainos skirtumus, palyginti su dyzelinu varomu transportu. Be to, Vokietijoje geriau išvystyta gamtinių dujų degalinių sistema, todėl ir Lietuvos įmonės renkasi savo parko SkGD vilkikus naudoti ten.Dar vienas svarbus aspektas numatomas Lietuvos alternatyvių degalų įstatymo projekte. Jame siūloma nuo kitų metų nustatyti ne mažesnę nei 6,8 proc. į mūsų rinką tiekiamų degalų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, apimtį ir ši vertė kasmet augtų, kol 2030 metais pasiektų 16,8 proc.Anot M. Čižo, tai reiškia, kad į rinką tiekiami tradiciniai degalai keisis ir turės vis daugiau ekologinių priedų, kurie didins jų įsigijimo kainą. „Įvertinus žaliąjį kursą ir įstatymo nuostatą, kad teršėjas moka, tikėtina, jog jau po kelerių metų kelių rinkliavoje atsiras lengvatų netaršiam transportui. Kaip žinia, Alternatyvių degalų įstatymo projekte suskystintomis ir suspaustomis dujomis varomi sunkvežimiai prilyginami netaršioms transporto priemonėms, todėl jie įgytų svarų ekonominį privalumą“, – pastebi M. Čižas.Specialisto skaičiavimais, jau dabar rinkoje galima rasti sąlygų paketą, užtikrinantį, kad gamtinėmis dujomis varomo vilkiko eksploatavimo kaštai prilygtų ar net pranoktų dyzelines alternatyvas. Tačiau atsižvelgus į EK strategijos įgyvendinimą, netrukus svarstyklės gali gerokai nusvirti į ekologiškesnių degalų pusę.„Ateityje šis santykis ir toliau nuosekliai keisis alternatyvių degalų naudai, kai visa apimtimi ims veikti ES žaliojo kuro politika, leisianti nuo dabartinių sprendimų pereiti prie dar ekologiškesnių ir plačiau naudoti biodujas“, – akcentuoja M. Čižas.Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/autorinka/gamtines-dujos-ar-dyzelinas-europoje-svarstykles-krypsta-ekologiskumo-link-220-1460766?copied

DVIRE iniciatyva skatins krovinių vežėjus persėsti iš dyzelinių į metanu ir biometanu varomas transporto priemones

DVIRE iniciatyva skatins krovinių vežėjus persėsti iš dyzelinių į metanu ir biometanu varomas transporto priemones

Lūžio taško Lietuvos vidaus rinkoje sieks siūlydami įsigyti sunkvežimius su mažesniais bendrosios nuosavybės kaštais (angl. TCO – „Total Cost of Ownership“) nei dyzelinių analogųAlternatyviųjų atsinaujinančių degalų skatinimo startuolis DVIRE kartu su krovininių transporto priemonių gamintojais bei pildymo infrastruktūros įmonėmis skatins vežėjus dar šiemet peržiūrėti įsigyjamų transporto priemonių planus ir įsigyti metanui ir biometanui pritaikytus sunkvežimius, kurių bendrieji nuosavybės (įsigijimo ir eksploatavimo) kaštai bus lygūs arba geresni nei dyzelinių tokio paties modelio analogų.Iniciatyvą remia ir palaiko pagrindiniai rinkos dalyviai – tarptautinių transporto priemonių gamintojai „Iveco“ ir „Scania Lietuva“, suslėgtų dujų pildymo infrastruktūros įmonės „SG dujos“ ir „Panevėžio autobusų parkas“.„Pagrindinis DVIRE iniciatyvos tikslas ir pavadinime užkoduota reikšmė – užvesti Lietuvos vidaus transporto rinkos dalyvius važiuoti kitaip, nei iki šiol. Skatinsime metanu varomo transporto naudojimą, kad sukurtume būtinus pagrindus netolimoje ateityje kartu su metanu Lietuvos keliuose naudoti ir biometaną, vandenilį ir elektrą, išgaunamus iš saulės, vėjo ir perdirbtų atliekų. Taip siekiame Lietuvoje kuo greičiau sukurti tvaraus transporto parką, leidžiantį reikšmingai mažinti CO2 emisijas“, – sako Marius Čižas, startuolio DVIRE vadovas.Pagal CO2 mažinimo rodiklius transporto sektoriuje Lietuva – paskutiniame ES traukinio vagonePasak M. Čižo, Europos Sąjungoje šiuo metu dedamos didelės pastangos iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralią ekonomiką, skatinti alternatyviųjų atsinaujinančių degalų – biometano, vandenilio ir elektros panaudojimą kiekvienoje šalyje narėje, tačiau pagal pasiekimus Lietuva, deja, yra traukinio gale. „Akivaizdu, kad nepaisant pastaruoju metu matomų valstybės bandymų katalizuoti rinką, Lietuva smarkiai vėluoja ir atsilieka nuo ES užsibrėžtų tikslų reikšmingai sumažinti CO2 emisijas. Tikimės, kad pokyčiai paspartės, kai tik Lietuvoje bus priimtas Alternatyviųjų degalų įstatymas, kuris jau pasiekė Seimą ir galbūt bus priimtas dar šioje Seimo kadencijoje. Vis dėlto nusprendėme nieko nebelaukti ir veikti, įtraukdami daugumą suinteresuotų šalių. Tikimės, kad mums pavyks jau šiemet atkreipti vietinių vežėjų dėmesį, kurie įprastai rudenį renkasi įsigyti naujas transporto priemones. Ateityje tikimės aiškaus valstybės palaikymo – brandžiose Europos rinkose vežėjai yra skatinami aiškiai suprantamomis finansinėmis paskatomis. Jomis jau šiandien naudojasi tarptautinėje rinkoje dirbantys Lietuvos vežėjai, tačiau jų vilkikai važiuoja Vakarų Europos, o ne Lietuvos keliais“, – sako M. Čižas.„Tikimės, kad mūsų bendra iniciatyva skatins proveržį rinkoje ir jau greitai pamatysime pirmuosius dujinius automobilius Lietuvos keliuose. „Iveco“ dujinės technologijos vystymo lyderis transporte jau dabar gali pateikti plačiausią automobilių gamą, panaudojant visose komercinio transporto rūšyse penkis skirtingos galios dujinius variklius, nuo lengvojo komercinio „Iveco Daily“ su triju litrų iki sunkiasvorio bekele važiuojančio „X-WAY“ su 13 litrų 460AJ dujiniu varikliu ir betono maišykle, galinčia naudoti suslėgtą arba suskystintą metaną ir biometaną. „Iveco“ dujinių automobilių kasmet vis daugiau įsigyja Europos transporto kompanijos dėl daugelio šio produkto pranašumų,  tačiau Lietuvoje dėl nepakankamų paskatų, Lietuvos rinka vis dar nulinėje pozicijoje, atmetus miestų autobusų parkus ar pavienius metano dujų entuziastus. Nors Lietuvos vežėjai noriai išbando metanu varomas transporto priemones ir mato šio produkto perspektyvius TCO pranašumus bei norėtų jas įsigyti, tačiau dėl kol kas siauros dujų pildymo infrastruktūros ir nepakankamos finansinės paskatos rizikuoti iki šiol atsisakydavo. Tikimės, kad mūsų naujoji iniciatyva išjudins rinką, o kai atsiras pirmieji automobiliai, jie suteiks papildomą paskatą ir motyvaciją plėsti ir metano pildymo stočių infrastruktūrą“, – sako Ernestas Jakubonis, „Iveco“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas.Šioje perėjimo prie tvaraus transporto iniciatyvoje „Scania“ prisidės itin ekonomiškais ir efektyviais sprendimais – specialiomis kainomis dujiniams sunkvežimiams įsigyti ir jų techninei priežiūrai atlikti, taip pat finansavimo suteikimu labai patraukliomis sąlygomis.„Jau dabar Baltijos šalyse dujinius sunkvežimius aktyviai renkasi vis daugiau „Scania“ klientų. Lietuvoje dujines „Scania“ technologijas įsigijo ar išbandė dešimtys transporto įmonių. Jos, kaip ir mūsų servisų tinklas, sukaupė daug patirties eksploatuojant ir prižiūrint tokius automobilius. Dėka „Scania“ modulinės sistemos, dujiniai sprendimai pritaikomi visiems sunkiojo transporto segmentams, pradedant vietiniame regione dirbančiais prekių išvežiojimo sunkvežimiais, šiukšliavežiais, savivarčiais, betonvežiais, pienovežiais, miškovežiais, baigiant tolimųjų pervežimų vilkikais. Taigi jau šiandien galima Lietuvoje efektyviai naudoti metanu ir biometanu varomus „Scania“ sunkvežimius atliekant įvairias transporto užduotis ir gauti akivaizdžią ekonominę naudą“, – sako Darius Snieška, „Scania Lietuva“ regiono vadovas.„Plėtojame metano pildymo infrastruktūrą, įrengėme viešo ir uždaro pildymo stočių tinklą didžiuosiuose Lietuvos miestuose, esame pasirengę pildyti transporto priemones ir biometanu, kai tik šis kuras bus išgaunamas Lietuvos rinkoje, jau šiandien kartu su metanu trijų miestų autobusus pildome vandeniliu praturtintu metanu. Esame pasirengę proveržiui, siūlydami patrauklią gamtinių dujų kainą kad rinkoje atsirastų daugiau metanu varomo transporto. Palaikome iniciatyvą ir tikimės, kad prisijungus visiems pagrindiniams rinkos dalyviams tikrai išjudinsime rinką ir paskatinsime vežėjus rimtai apsvarstyti metanu ir biometanu varomus automobilių įsigijimą čia ir dabar“, – sako Virginijus Korsakas.„Prisidedame prie iniciatyvos suteikdami transporto priemonėmis galimybę naudotis vienintele metano pildymo stotimi Panevėžio mieste ir pilnai įsijungti į bendrą metano dujų infrastruktūros sistemą pildydami ne tik mūsų autobusų parko transportą, tačiau suteikdami atvirą prieigą visam metano dujomis varomam transportui“, – sako Arnoldas Gražys, „Panevėžio autobusų parko“ direktorius.Metano dujų technologijos, be to, kad sumažina CO2 emisijas, azoto oksidus (NOx) eliminuoja iki minimumo, o variklio skleidžiamą triukšmą apriboja perpus, yra pasiekusios aukštą efektyvumo lygį, prilygstantį dyzeliniams analogams. Ypač didmiesčiuose, kuriuose tyla yra prabanga, šios savybės atveria naujas galimybes transporto operacijoms atlikti.Apie UAB „Dvire“:Startuolis DVIRE siekia pagreitinti alternatyvių atsinaujinančių degalų panaudojimą Lietuvos transporte. Pagrindinį dėmesį DVIRE skiria biometanui ir vandeniliui, jų panaudojimui kartu su elektra ir kitu alternatyviu kuru. DVIRE siekia skatinti alternatyvių atsinaujinančių degalų naudojimą transporte, padėti degalų tiekėjams bei degalų vartotojams reikšmingai sumažinti CO2 emisijas ir prisitaikyti prie naujų aplinkosaugos reikalavimų, reikšmingai prisidėti prie alternatyvių atsinaujinančių degalų infrastruktūros plėtros. DVIRE konsultuoja, kaip laiku ir tinkamai pasiruošti ES direktyvose įtvirtintų naujų aplinkosaugos nuostatų įgyvendinimui.Apie Iveco gamintoją:„CNH Industrial“ grupės prekės ženklas „IVECO“ yra pasaulinis lengvųjų, vidutinių ir sunkiųjų komercinių transporto priemonių, miesto ir tarpmiestinių autobusų, priešgaisrinių, gynybos ir visureigių, skirtų statyboms ir kasybos darbams, gamintojas.Siekdamas saugaus, efektyvaus ir tvaraus mobilumo, „Iveco“ stengiasi kurti technologinius sprendimus, kurie gerbtų tiek žmones, tiek aplinką. „Iveco“ daugiau nei 30 metų investuoja į alternatyvaus kuro automobilių kūrimą ir šiuo metu gali pateikti rinkai visų rūšių komercinį transportą, naudojantį gamtines dujas ir biometaną. Bendrovė yra pripažinta Europos lyderiu atliekant alternatyvaus kuro rūšių įsisavinimo tyrimus, taip pat parduodant gamtinių dujų transporto priemones, įskaitant sunkvežimius, furgonus ir autobusus.Apie „Scania“ CV AB ir UAB „Scania Lietuva“„Scania“ yra pasaulyje pirmaujanti tvarių transporto sprendimų teikėja veikianti daugiau nei 100 šalių. Su partneriais ir klientais kurdama tvarią transporto sistemą įmonė siūlo plačiausią alternatyvius degalus naudojančių sunkiasvorių priemonių asortimentą rinkoje. „Scania“ sunkvežimiai apima visas alternatyviųjų degalų rūšis – biodujas ir gamtines dujas (LNG ir CNG), elektrinius ir hibridinius sprendimus, hidrintą augalinį aliejų (HVO), bioetanolį, biodyzeliną. Klientų pelningumo didinimas naudojant tvarius sprendimus yra bendrovės pagrindinis tikslas ir strategija.UAB „Scania Lietuva“ yra Švedijos autobusų gamintojos „Scania“ CV AB oficiali „Scania“ CV AB atstovė šalyje. Įmonė prekiauja naujais ir naudotais sunkvežimiais bei autobusais, siūlo jų finansavimą ir draudimą, atlieka techninį aptarnavimą ir remontą autorizuotuose servisuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, teikia kitas su sunkiasvorių transporto priemonių efektyvumu ir tvarumu susijusias paslaugas.Apie „SG dujos“Pagrindinės UAB „SG dujos“ įmonių grupės veiklos sritys – suslėgtų (CNG) ir suskystintų (LNG) gamtinių dujų (metano) infrastruktūros kūrimas, pritaikymas ir šio ekologiško kuro plėtra Lietuvos transporto ir pramonės sektoriuose. „SG dujos“ įmonių grupė yra suslėgtų gamtinių dujų kaip kuro rūšies pritaikymo Lietuvos transporte pradininkė, rinkos ir inovacijų lyderė, sėkmingai plėtojanti savo veiklą ir reikšmingai prisidedanti prie alternatyvaus kuro Lietuvoje plėtros. „SG dujos“ savo lėšomis yra įkūrusi suslėgtų gamtinių dujų gamybos bazes – kompresorines stotis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje, Ukmergėje, Telšiuose, taip pat pirmąją vandenilio kuro tyrimų laboratoriją Pabradėje.Apie Panevėžio autobusų parką:Pagrindinė Panevėžio autobusų parko veiklos sritis – keleivių vežimas miesto, priemiestiniais, tolimojo susisiekimo ir užsakomaisiais reisais. Bendrovė valdo suslėgtomis gamtinėmis dujomis pildomų autobusų parką ir CNG pildymo stotį.

Startuolis teiks metanu varomo transporto patrauklumą didinančius pasiūlymus

Startuolis teiks metanu varomo transporto patrauklumą didinančius pasiūlymus

Kelių gamintojų ir vietinių įmonių iniciatyva skatins krovinių vežėjus vietoje dyzelinių rinktis metanu ir biometanu varomas transporto priemones.Tai bus daroma, transporto bendrovėms siūlant paslaugų paketą, kuris apims tam tikras transporto priemonių įsigijimo, degalų pirkimo ir naudojimo galimybių sąlygas. Startuolio „Dvire“ pranešime nurodoma, kad visa tai leis dujomis varomo transporto bendruosius nuosavybės kaštus padaryti patrauklesniais nei dyzelinių analogų.Prie šios iniciatyvos prisideda du komercinių transporto priemonių gamintojų „Iveco“ ir „Scania“ atstovai, suslėgtų dujų pildymo infrastruktūros įmonės „SG dujos“ ir „Panevėžio autobusų parkas“.Startuolis sieks, kad vežėjai dar šiemet peržiūrėtų įsigyjamų transporto priemonių planus ir įsigytų metanui ir biometanui pritaikytus sunkvežimius.„Skatinsime metanu varomo transporto naudojimą, kad sukurtume būtinus pagrindus netolimoje ateityje kartu su metanu Lietuvos keliuose naudoti ir biometaną, vandenilį ir elektrą, išgaunamus iš saulės, vėjo ir perdirbtų atliekų. Taip siekiame Lietuvoje kuo greičiau sukurti tvaraus transporto parką, leidžiantį reikšmingai mažinti CO2 emisijas“, – pranešime cituojamas Marius Čižas, startuolio „Dvire“ vadovas.Jis nurodo, kad Europos Sąjungoje dedamos didelės pastangos iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralią ekonomiką, skatinti alternatyviųjų atsinaujinančių degalų – biometano, vandenilio ir elektros panaudojimą kiekvienoje šalyje narėje, tačiau Lietuva, pasak jo, čia neturi kuo pasigirti.„Akivaizdu, kad, nepaisant pastaruoju metu matomų valstybės bandymų katalizuoti rinką, Lietuva smarkiai vėluoja ir atsilieka nuo ES užsibrėžtų tikslų reikšmingai sumažinti CO2 emisijas. Tikimės, kad pokyčiai paspartės, kai tik Lietuvoje bus priimtas Alternatyviųjų degalų įstatymas, kuris jau pasiekė Seimą ir galbūt bus priimtas dar šioje Seimo kadencijoje. Vis dėlto nusprendėme nieko nebelaukti ir veikti, įtraukdami daugumą suinteresuotų šalių. Tikimės, kad mums pavyks jau šiemet atkreipti vietinių vežėjų dėmesį, kurie įprastai rudenį renkasi įsigyti naujas transporto priemones. Ateityje tikimės aiškaus valstybės palaikymo – brandžiose Europos rinkose vežėjai yra skatinami aiškiai suprantamomis finansinėmis paskatomis. Jomis jau šiandien naudojasi tarptautinėje rinkoje dirbantys Lietuvos vežėjai, tačiau jų vilkikai važiuoja Vakarų Europos, o ne Lietuvos keliais“, – cituojamas M. Čižas.Cituojamas Ernestas Jakubonis, „Iveco“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas, sako, kad Lietuvos vežėjai noriai išbando metanu varomas transporto priemones ir norėtų jas įsigyti, tačiau juos riboja nepakankama dujų pildymo infrastruktūra ir nepakankamos finansinės paskatos.„Tikimės, kad mūsų naujoji iniciatyva išjudins rinką, o kai atsiras pirmieji automobiliai, jie suteiks papildomą paskatą ir motyvaciją plėsti ir metano pildymo stočių infrastruktūrą“, – sako E. Jakubonis.Šioje iniciatyvoje „Scania“ žada prisidėsianti savo sprendimais – specialiomis kainomis dujiniams sunkvežimiams įsigyti ir jų techninei priežiūrai atlikti, taip pat finansavimo suteikimu „labai patraukliomis“ sąlygomis.Virginijus Korsakas, „SG dujos“ vadovas, tvirtina, kad jo įmonė yra pasirengusi pildyti transporto priemones ir biometanu, kai tik šis kuras bus išgaunamas Lietuvos rinkoje ir yra pasiruošusi pasiūlyti „patrauklią“ dujų kainą.„Panevėžio autobusų parkas“ prie šios iniciatyvos prisijungia, siūlydamas galimybę naudotis vienintele metano pildymo stotimi Panevėžio mieste.Metano dujų technologijos sumažina CO2 emisijas, azoto oksidus (NOx) eliminuoja iki minimumo, o variklio skleidžiamą triukšmą apriboja perpus.VŽ rašė, kad Lietuvos vežėjai jau kurį laiką mažomis apimtimis eksperimentuoja su alternatyviais degalais, tačiau iki šiol tai yra pavieniai atvejai.Prieš porą metų M. Čižo įkurta UAB „Dvire“ deklaruoja pagrindinį dėmesį ketinanti skirti biometanui ir vandeniliui, jų panaudojimui kartu su elektra ir kitu alternatyviu kuru.Plačiau: https://www.vz.lt/transportas-logistika/2020/10/21/startuolis-teiks-metanu-varomo-transporto-patraukluma-didinancius-pasiulymus#ixzz6hG18odS6

DVIRE žalia šviesa SCANIA akimis

DVIRE žalia šviesa SCANIA akimis

„Ar gali būti tvarus ir ekologiškas komercinis transportas ekonomiškesnis eksploatacijoje palyginus su įprastu kuru varomu analogu? Tai pagrindinis klausimas, kurį užduoda klientai, vertindami alternatyviu kuru varomą transportą. Scania turi atsakymą – Taip! Su DVIRE programa, dujomis varomo sunkvežimio ar autobuso eksploatacijos kaštai bus tikrai ne didesni negu įprastu kuru varomo analogo. O daugeliu atveju – ir mažesni. Vietinio susisiekimo segmentai, tokie kaip distribucija, atliekų pervežimas, statybų, miško ir kita technika – visa tai jau dabar gali būti ir ekologiška, ir ekonomiška alternatyva. Plius labai svarbus priedas – su DVIRE programa turėsite garantiją, kad dujos jums kainuos iki 20% pigiau negu dyzelinas“, – sako Darius Snieška, Scania Lietuva regiono vadovas.Pasinaudojus Dvire programa dujomis (metanu) varomo sunkvežimio ar autobuso eksploatacijos kaštai bus lygūs arba mažesni nei dyzelinių tokio paties modelio analogų. Alternatyviųjų atsinaujinančių degalų skatinimo startuolis Dvire kartu su krovininių transporto priemonių gamintojais bei pildymo infrastruktūros įmonėmis skatins krovinių vežėjus persėsti iš dyzelinių į dujomis ir biodujomis varomas transporto priemones. Lūžio taško Lietuvos vidaus rinkoje bus siekiama siūlant įsigyti sunkvežimius su mažesniais bendrosios nuosavybės kaštais (angl. Total Cost of Ownership, TCO) nei dyzelinių analogų.Scania Lietuva prisidės itin ekonomiškais ir efektyviais sprendimais – taikydama specialias kainas dujiniams sunkvežimiams įsigyti ir jų techninei priežiūrai atlikti, taip pat suteikdama finansavimą labai patraukliomis sąlygomis. „Jau dabar Baltijos šalyse dujinius sunkvežimius aktyviai renkasi vis daugiau Scania klientų. Lietuvoje dujines Scania technologijas įsigijo ar išbandė dešimtys transporto įmonių. Jos, kaip ir mūsų servisų tinklas, sukaupė daug patirties eksploatuodamos ir prižiūrėdamos tokius automobilius“ – sako D. Snieška.

Dyzelinas, dujos ar elektra: kuo varomą komercinį transportą rinktis ir kodėl?

Dyzelinas, dujos ar elektra: kuo varomą komercinį transportą rinktis ir kodėl?

Europoje griežtėjant ekologijos normoms, automobilių parko laukia neišvengiamas lūžis – didžioji transporto dalis ateityje bus varomi tvaria energija. Tačiau kol kas elektrinių automobilių skaičius gatvėse auga vangiai dėl didelių pradinių kaštų, todėl ieškantys jau veikiančių alternatyvų atsigręžia į dujomis varomą transportą.Tai ypač aktualu komercinio automobilių parko naudotojams. Vietinių keleivinių ir krovininių vežimų transporte viena efektyviausių dyzelino alternatyvų laikomos suslėgtos gamtinės dujos (SGD), dar žinomos pagal anglišką santrumpą CNG („compressed natural gas“), leidžiančią lengviau atskirti jas nuo degalinėse įprastų suskystintų naftos dujų (SND arba LPG, „liquified petroleum gas“).SGD varomo transporto atstovas šiemet debiutavo ir „Lietuvos komercinio automobilio 2020“ rinkimuose, kurių vertinimo komisija gavo progą mūsų šalies keliais visapusiškai išbandyti šį kurą naudojantį furgoną „Iveco Daily“. Į jį montuojamas 3 litrų darbinio tūrio suslėgtas dujas naudojantis variklis pasiekia 100 kW (136 AG) pajėgumą ir 350 Nm sukimo momentą, kuris ratams perduodamas per 8 laipsnių automatinę pavarų dėžę. „Iveco“ skaičiavimais, SGD modelio išlaidos degalams, palyginti su dyzeliniu, jau dabar yra mažesnės, o pritaikius gamintojo atstovų suteikiamas lengvatas, skirtumas SGD naudai tampa apie 20 proc. „Daily“ modelio variklyje dujos visiškai sudega ir nepalieka suodžių, be to, toks motoras į aplinką išmeta 5 proc. mažiau anglies dioksido (CO2).Naudojant biometano dujas šias emisijas galima sumažinti net 95 proc. Be to, suslėgtas gamtines dujas naudojantis mikroautobuso variklis yra apie 4 decibelais tylesnis už dyzelinį. Bendra šio modelio koncepcija itin ryškiai atspindi dabartinę rinkos transformacijos fazę. Be SGD varomo „Daily“, gamintojai taip pat siūlo elektrinę ir dyzelinę versijas.Karolio Šimkaus, UAB „Altas komercinis transportas“ pardavimo vadovo ir „Lietuvos metų komercinio automobilio 2020“ rinkimų komisijos nario, teigimu, pasaulis intensyviai ieško perėjimo nuo vidaus degimo variklių prie elektrinių pavarų metodo, bet šis procesas – ilgalaikis. Tad šiuo metu didesnė paskata atkreipti dėmesį į dujomis varomą transportą gali kilti dėl besikeičiančio teisinio reguliavimo, atsirandančio iš bendro Europos valstybių sutarimo jau dabar švarinti transportą, mažinti išmetamų kenksmingų dujų kiekį.„Esminė samprata, ko siekiama automobilių pasaulyje, neaplenkia ir komercinio transporto – pereiti nuo vidaus degimo variklių prie oro neteršiančio elektrinio transporto. Tačiau tos pačios valstybės supranta, kad visus rinkos dalyvius priversti akimirksniu atsisakyti dyzelinio transporto ir pereiti prie elektros nepavyks, tam tiesiog reikėtų didelių išlaidų. Todėl toks tarpinis sprendimas naudoti jau dabar siūlomus ekologiškesnius dujomis varomis automobilius gali būti bent jau nebloga panacėja, pamažu taikantis prie griežtėjančių reikalavimų“, – sako K. Šimkus.Anot specialisto, pagrindiniai dujomis varomo lengvojo komercinio transporto privalumai – pigesnis ir mažiau taršus nei benzinas ar dyzelinas, tyliau veikiantys varikliai, tai ypač svarbu miestuose, kuriuose dirba dauguma šio transporto, o dujomis varomo „Iveco Daily“ krovumas beveik nesiskiria nuo dyzelinės versijos. Trūkumas – dar silpnokai išvystyta infrastruktūra, kurios plėtra taip pat galėtų tapti rimta paskata verslui svarstyti transporto alternatyvas. „Iš esmės panašios problemos kamuoja ir elektromobilių plėtros entuziastus. Todėl čia kirba ir klausimas valstybių vyriausybėms, reguliuojančioms šią sritį: kiek jos linkusios eiti subsidijų keliu, kad atsirastų daugiau suinteresuotumo šia alternatyva, infrastruktūros plėtra ir kiti reikalingi procesai“, – samprotavo K. Šimkus.Sprendžia infrastruktūros klausimus Jau dabar veikiančių sprendimų paieška susirūpinusios šalys nesnaudžia. Dujų užpildymo infrastruktūros klausimai pastaraisiais metais įgavo pagreitį tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. Europoje pernai SGD stočių skaičius perkopė 3,7 tūkst., buvo užregistruota per 70 tūkst. lengvųjų ir 9 tūkst. lengvųjų komercinių automobilių.Gamtinių dujų transportui asociacija „NGVA Europe“ planuoja, kad per artimiausią dešimtmetį SGD stočių skaičius Senajame žemyne išaugs iki 10 tūkst. Mūsų šalyje atviras visiems vartotojams SGD dujų stotis tik visai neseniai pradėjome skaičiuoti abiejų rankų pirštais, tačiau rinkoje atsiranda alternatyvių sprendimų. Pavyzdžiui, didesniems parkams siūloma galimybė įrengti mobilias ar net stacionarias SGD pildymo stotis.Krovinių vežėjus pereiti prie SGD varomo transporto skatinančio startuolio „Dvire“ vadovas Marius Čižas sako, kad šios dujos turi visas galimybes pakeisti dyzelinu varomus automobilius. Tai lemia ne tik griežtėjantis teisinis reguliavimas, tačiau ir praktiniai argumentai. „Be abejo, pirmasis ir esminis daugelio pasirinkimo veiksnys bus kaina. SGD jau dabar gali kainuoti apie 20 proc. mažiau nei dyzelinas, o ateityje, kai visa apimtimi ims veikti Europos Sąjungos žaliojo kuro politika, šis santykis dar labiau keisis dujų naudai. Be to, tam tikrose šalyse SGD varomiems automobiliams netaikomas arba taikomas mažesnis kelių naudotojo mokestis.Taip pat užtikrinama pakankama rida po vieno užpildymo – 600 km ir daugiau“, – vardija M. Čižas. Trys žaliosios alternatyvos Europos Sąjunga siekia iki 2030 metų 30 proc. sumažinti CO2 emisijas, palyginti su 2019 m. antro pusmečio – 2020 m. pirmo pusmečio vidurkiais. Krovininiam transportui priskiriamas maždaug ketvirtis išmetamo bendrojo anglies dioksido kiekio, o 2022 m. turi įsigalioti nauji CO2 transporto taršos apmokestinimo reglamentai. Todėl tokie modeliai kaip SGD dujomis varomi „Iveco Daily“ mikroautobusas ar „Iveco S-Way“ vilkikas taps dar patrauklesni, nes dyzelinu varomi modeliai pabrangs dar labiau, o jų likutinė vertė mažės.M. Čižas skaičiuoja, kad dabar egzistuoja trys žaliosios komercinio transporto sektoriaus alternatyvos, kurių bendra nuosavybės kaina (BNK, angl. „Total cost of ownership“ arba TCO) gali būti apskaičiuojama ir lyginama tarpusavyje: tai – elektromobiliai, vandenilį naudojantys automobiliai bei vidaus degimo varikliais, varomais dujomis, aprūpintas transportas, kuriame pamažu gamtinės dujos keičiamos biometanu ir jo mišiniais su žaliuoju vandeniliu.„Elektromobilių ir vandeniliu varomų transporto priemonių įsigijimo kaina du tris kartus viršija dyzelinių analogų. Todėl, mūsų vertinimu, SGD varomos transporto priemonės yra realiausia dyzelinių alternatyva, nes tokie automobiliai yra tik nežymiai brangesni. Skaičiuojant BNK, transporto priemonės įsigijimo kaina ir išlaidos degalams sudaro didžiąją visų sąnaudų dalį. SGD įsigijimo kaina yra ir bus maždaug penktadaliu mažesnė už dyzelino. Tai bus užtikrinama per subsidijų pritraukimą ir pritaikymą vietos rinkai, o ateityje – ir naudojant žaliuosius sertifikatus“, – pažymi M. Čižas.Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/auto/patarimai/dyzelinas-dujos-ar-elektra-kuo-varoma-komercini-transporta-rinktis-ir-kodel.d?id=86052055

Rodyti daugiau